Technologijų kompanijos šturmuoja aukštumas

Dovilė STADALINKAITĖ

„Google“ yra brangiausias pasaulio prekės ženklas, kurio vertė – 86,057 mlrd. USD. Tyrimų kompanija „Millward Brown Optimor“ sudarė 100 stipriausių pasaulyje prekės ženklų reitingą – jeigu kompanija yra vienoje iš šių pozicijų, tai atspindi prekės ženklo ir tos kompanijos verslo vadybos stiprumą. Bendra visų šimtuke esančių prekės ženklų vertė išaugo daugiau nei penktadaliu (21%) – nuo 1,6 trln. USD 2007 metais iki 1,94 trln. USD 2008-aisiais.

Įdomiausios šių metų tendencijos – toliau stiprėja kiniški prekės ženklai, stipriausiųjų šimtuke jų daugėja iš vadinamųjų BRIC šalių (Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos). Taip pat užfiksuotas „technologinis sprogimas“, kurio metu technologijų sektorius (įskaitant ir mobiliuosius operatorius) pralenkė visas kitas kategorijas ir užima 28 pozicijas iš 100.

„Kompanijos ima suprasti, kad prekės ženklai yra vieni iš jų didžiausių turtų. Prekės ženklai sudaro apie vieną trečdalį pasaulio didžiųjų kompanijų sąraše „Fortune 500“ esančių kompanijų vertės“, – konstatuoja „Millward Brown Optimor“ prezidentė Joanna Seddon.

Į tyrimą įtraukiami išsivysčiusių šalių, šiuo metu turinčių pasaulio varomąją BVP jėgą, ir sparčiai besivystančių šalių, turinčių potencialo greitai padidinti savo dalį bendrame pasaulio BVP katile, prekės ženklai. Prekės ženklai sureitinguoti pagal sudėtingą „Millward Brown Optimor“ vertės nustatymo metodą, kuris jungia finansinių duomenų analizę su svarbiausių mokslo tyrinėjimų išvadomis.

Sparčiausi – mobilieji operatoriai

Be 100 brangiausių pasaulio prekės ženklų, „Millward Brown Optimor“ pristatė ir 2008-ųjų reitingus 16-oje atskirų kategorijų. Iš jų labiausiai per metus paaugo šių sektorių prekės ženklų vertė: mobiliojo ryšio operatorių (+ 35%), technologijų (+ 33%), asmens higienos prekių (+ 27%), greitojo maisto (+ 27%) ir prabangos prekių (+ 24%).

Sparčiausiai iš visų augo mobiliojo ryšio operatorių prekės ženklų vertė. Šios rinkos liberalizavimas paskatino smarkų spaudimą dėl kainų ir klientams kainos ėmė mažėti. Europoje, pristačius visose jos šalyse galiojančias paslaugas, tai paskatino dar aršesnę konkurenciją, o atsiradus 3G technologijai su tokiomis paslaugomis kaip vaizdo skambučiai ar žaidimų atsisiuntimas tai tapo pagrindiniu šio sektoriaus augimo varikliu.

Technologijų sektoriaus prekės ženklų vertė augo trečdaliu – 33%. Tarp stipriausių technologijų prekės ženklų yra ne tik tiesiogiai plačiosioms klientų masėms žinomi ženklai, tokie kaip „Apple“ ir „Google“, bet ir programinės įrangos ir profesionalių paslaugų (verslas verslui) prekės ženklai.

Asmens higienos prekės ženklų vertė augo 27%, o joje ypač sparčiai populiarėja dantų valymo ir odos stangrinimo priemonės. Tokia kaita paskatino asmeninės higienos prekių plėtrą nuo „tualeto reikmenų“ kategorijos į „grožio produktus“ (angl. beauty products). Tiek pat augo ir greitojo maisto prekės ženklų vertė. Sveikesnių produktų įtraukimas į valgiaraščius ir aukštesni kokybiniai reikalavimai atsiperka: augančiose rinkose (ypač Azijoje) klientai grįžta į greitojo maisto restoranus. Greitojo maisto restoranai susitelkė į pardavimų didinimą iš jau veikiančių kavinių, todėl naujų kavinių atidarymų ateityje turėtų sumažėti, prognozuoja „Millward Brown Optimor“.

Pasaulinių prabangos prekių ženklų vertė, kartu sudėjus – apie 400 mlrd. USD ir augo 24%. Iki 2010-ųjų, prognozuojama, šis skaičius turėtų išaugti iki įspūdingų 2 trln. USD. Tą daugiausia turėtų lemti ypač sparčiai didėjanti augančių rinkų vartotojų kategorija, ieškanti vadinamosios naujosios prabangos (angl. new luxury). Šiai naujai kategorijai priskiriamos dar aukštesnio lygio ir kokybės prekės bei paslaugos.

„Žalėjimo“ tendencijos

Finansinių institucijų sektoriaus prekės ženklų vertė augo 16%, o sektorių labiausiai „ištempė“ Kinijos bankai. Draudimo rinkos prekės ženklų vertė augo beveik ketvirtadaliu –3%.

Automobilių sektoriaus, kenčiančio nuo naftos ir žaliavos kainų kilimo, valiutos kurso svyravimo ir struktūrinių pasikeitimų automobilių paklausoje, prekės ženklų vertė augo tik 7%. Tyrimų kompanija pažymi, kad geriausiai konkurencinėje kovoje išsilaikė tie automobilių prekės ženklai, kurie pasiūlė naujoviškų dizaino sprendimų, nedidelių degalų sąnaudų variantų ir ekologiškų modelių.

Automobilių degalų kategorijos prekės ženklų vertė šiais metais augo mažiausiai – tik 5%. Sektoriuje matyti tendencija, kad prekės ženklai globalėja, kompanijos stengiasi balansuoti tarp „žaliųjų“ idėjų palaikymo ir nepakliuvimo jų nemalonėn.

"Louis Vuitton" pirmauja tarp prekės ženklų, turinčių stipriausią įnašą į kompanijos pajamas. Modelis iš 2008 metų kolekcijos.

Drabužių kategorijos prekės ženklų vertė didėjo 23%, o šio sektoriaus varomosios jėgos yra sporto prekės ir tiek drabužių, tiek avalynės prekyba internetu (angl. online retailing). Sporto prekės ženklai dėvimi ne tik sportuojant – tokie įvykiai kaip pasaulio čempionatai arba olimpinės žaidynės šiai industrijai suteikė stiprų postūmį.

Draudimas rūkyti, mažėjančios pagrindinės rinkos ir konkurencija su alternatyviais alkoholiniais gėrimais susilpnino Vakarų alaus rinką. Tačiau pasaulio čempionatai ir neįprastai karšta vasara sušvelnino šį smukimą, o alaus kompanijos susitelkė į augančias pasaulio rinkas, kuriose šis sektorius toliau kyla. Taip pat auga ir šių šalių vietiniai alaus prekės ženklai. Taip šio sektoriaus prekės ženklams pavyko pasiekti 24% vertės augimą.

Kavos sektorių (jo prekės ženklų vertė augo 18%) daugiausia į priekį stūmė naujovės, aukščiausios kokybės kavos populiarėjimas ir sąžiningos prekybos (angl. fairtrade) produktų plitimas.

Mažmeninė prekybos sektorius, kurio prekės ženklų vertė augo 10%, „žalėja“, daroma vis daugiau žingsnių siekiant sumažinti pasaulinį atšilimą, populiaria tendencija išlieka sveika mityba.

Nors sveikos mitybos tendencija daugelyje pasaulio dalių kerta smūgį gaiviųjų gėrimų sektoriui, jo prekės ženklų vertė paaugo 17%. Sparčiausiai augo dietinių gaiviųjų gėrimų prekės ženklų vertė. Kaip pažymi „Millward Brown Optimor“, stiprus investavimas į reklamą ir toliau garantuos augimą – nors gal ir ne tokį didelį kaip anksčiau. Ypač geros galimybės populiarinti gaiviuosius gėrimus yra pasaulio čempionatai ir olimpinės žaidynės. Vandens buteliuose kategorijos prekės ženklų vertė ūgtelėjo 9% – tą daugiausia lėmė vartotojų atsigręžimas į sveiką mitybą.

Šiemet skaičiuojant pirmą kartą įtraukti ir alkoholiniai gėrimai. Pastebima, kad šis sektorius vis daugiau prekės ženklų kuria savo gėrimų premium kategorijas ir tai esąs pagrindinis augimo variklis. Pagrindinis iššūkis, su kuriuo teks susigrumti šio sektoriaus įmonėms, – griežtėjančios alkoholio reklamos nuostatos, ypač tarp jaunų vartotojų.

10 brangiausių pasaulio prekės ženklų pagal vertę, mlrd. USD

1. „Google“                                                                86,057

2. GE („General Electric“)                                              71,379

3. „Microsoft“                                                             70,887

4. „Coca-Cola“ (*)                                                      58,208

5. „China Mobile“                                                         57,225

6. IBM                                                                       55,335

7. „Apple“                                                                  55,206

8. „McDonald’s“                                                           49,499

9. „Nokia“                                                                  43,975

10. „Marlboro“                                                            37,324

* Į „Coca-Cola“ prekės ženklo vertę įeina ir „Coca-Cola Diets“ ir „Lites“.

10 greičiausiai per vienus metus augusių prekės ženklų

1. „Porsche“

2. „Hermès“

3. „Christian Dior“

4. „Fendi“

5. „Louis Vuitton“

6. „Rolex“

7. „Prada“

8. „Chanel“

9. „China Merchants Bank“

10. „Burberry“

10 prekės ženklų, turinčių stipriausią įnašą į kompanijos pajamas

1. „Louis Vuitton“

2. „Porsche“

3. „Hermès“

4. „Gucci“

5. „Cartier“

6. „Tide“

7. „Chanel“ (*)

8. „Rolex“ (*)

9. „Hennessy“

10. „Armani“ (*)

* Privati kompanija – finansiniai duomenys apskaičiuoti apytikriai.

20 brangiausių prekės ženklų Europoje pagal vertę, mlrd. USD

1. „Nokia“                   43,975

2. „Vodafone“             36,962

3. BMW                      28,015

4. „Louis Vuitton“         25,739

5. „Tesco“                  23,208

6. „Porsche“                21,718

7. SAP                       21,669

8. HSBC                     18,479

9. „Mercedes“             18,044

10. „L’Oréal“               16,459

11. „Deutsche Bank“    15,104

12. ING                      15,080

13. „Carrefour“            15,057

14. „Siemens“             14,665

15. „Banco Santander“ 14,549

16. „Orange“               14,093

17. „Marks & Spencer“   11,600

18. UBS                      11,220

19. H&M                      11,182

20. „Hermès“                9,631

Brangiausi pasaulio prekės ženklai pagal vertę, mlrd. USD

kategorijos

Finansinės institucijos

1. „Bank of America“               33,092

2. „Citi“                                30,318

3. ICBC                                 28,004

4. „American Express“             24,816

5. „Wells Fargo“                     24,739

6. „China Construction Bank“    19,603

7. „Bank of China“                   19,418

8. „Royal Bank of Canada“        18,995

9. HSBC                                18,479

10. „Deutsche Bank“                15,104

11. ING*                               15,080

12. „Banco Santander“            14,549

13. „Chase“                           12,782

14. „Goldman Sachs“               11,944

15. „Morgan Stanley“               11,327

16. UBS                                 11,220

17. „Wachovia“                       11,022

18. „Merrill Lynch“                     9,802

19. „JP Morgan“                        9,762

20. BBVA                                 9,457

* Į ING prekės ženklo vertę įeina draudimo verslo vertė.

Mobiliojo ryšio operatoriai

1. „China Mobile“                   57,225

2. Vodafone                          36,962

3. „Verizon Wireless“              19,202

4. „NTT DoCoMo“                  15,048

5. „Orange“                          14,093

6. AT&T                               12,030

7. „T-Mobile“                          8,940

8. „Movistar“                          8,117

9. MTS                                  8,077

10. TIM                                 7,903

Technologijos

1. „Google“                  86,057

2. „Microsoft“              70,887

3. IBM                        55,335

4. „Apple“                   55,206

5. „Nokia“                   43,975

6. HP                         29,278

7. „Cisco“                   24,101

8. „Oracle“                  22,904

9. „Intel“                    22,027

10. SAP                      21,669

11. „Dell“                    15,288

12. „Siemens“              14,665

13. „Accenture“           14,137

14. „BlackBerry“           13,734

15. „Canon“                 12,398

16. „Samsung“             11,870

17. „Yahoo!“                11,465

18. „Motorola“               7,575

19. „Sony“                    6,109

20. „Adobe“                  6,032

Prabangos prekės

1. „Louis Vuitton“        25,739

2. „Hermès“                 9,631

3. „Gucci“                    9,341

4. „Cartier“                  9,285

5. „Chanel“                  8,656

6. „Rolex“                    6,280

7. „Hennessy“              5,401

8. „Armani“                  5,120

9. „Moet & Chandon“     4,954

10. „Fendi“                  4,666

Automobiliai

1. „Toyota“              35,134

2. BMW                    28,015

3. „Porsche“              21,718

4. „Mercedes“            18,044

5. „Honda“                16,649

6. „Nissan“                11,707

7. „Ford“                   10,971

8. „Chevrolet“            10,862

9. VW („Volkswagen“)   7,143

10. „Lexus“                 5,759

Drabužiai

1. „Nike“                       12,499

2. H&M                         11,182

3. „Zara“                        8,682

4. „Esprit“                      7,907

5. „Adidas“                     4,847

6. „Ralph Lauren“             3,791

7. „Next“                        2,730

8. „Puma“                       2,328

9. „Abercrombie & Fitch“,     464

10. „Levi’s“                     1,438

Asmens higiena

1. „Gillette“            21,523

2. „L’Oréal“            16,459

3. „Colgate“           10,576

4. „Avon“                7,209

5. „Garnier“              5,523

6. „Nivea“                5,294

7. „Lancôme“           4,384

8. „Oral-B“               3,309

9. „Olay“                 2,864

10. „Crest“              2,831

11. „Shiseido“           2,525

12. „Estée Lauder“    2,347

13. „Secret“            1,981

14. „Dove“              1,639

15. „Ag+“                1,390

16. „Clarins“            1,373

17. „Neutrogena“     1,151

18. „Pantene Pro V“    878

19. „Signal“               695

20. „Aquafresh“          669

Alkoholiniai gėrimai

1. „Smirnoff“           4,738

2. „Bacardi“             3,530

3. „Jose Cuervo“      2,289

4. „Johnnie Walker“   1,813

5. „Baileys“              1,643

6. „Jack Daniels“       1,608

7. „Absolut“             1,542

8. „Chivas“                 823

9. „Gordon’s“              727

10. Martini“                666

Alus

1. „Budweiser“     5,853

2. „Bud Light“      4,986

3. „Heineken“      4,594

4. „Corona“         4,449

5. „Stella Artois“  4,199

6. „Guinness“      3,078

7. „Miller Lite“     2,468

8. „Skol“            1,920

9. „Amstel“         1,618

10. „Beck’s“        1,545

Gaivieji gėrimai

1. „Coca-Cola“                      46,093

2. „Pepsi“                             12,961

3. „Diet Coke/ Coca-Cola Light"12,115

4. „Fanta“                             3,724

5. „Sprite“                             3,134

6. „Dr. Pepper“                       2,875

7. „Diet Pepsi“                        2,443

8. „Mountain Dew“                  2,403

9. „Nestea“                           1,365

10. „7 Up“                             1,214

Šaltinis: „Millward Brown Optimor“